KINO FONDAS

Senoviniame miesto rajone, jaukiame kieme žaidžia čia gyvenantys vaikai. Dažnas jų žaidimas – „gražuolė“, kai į centrą atsistojusį apiberia nepalankiomis pastabomis (kaip šiurkštų naująjį namo berniuką, pramintą „nebyliu“) arba ditirambais. Pastarieji paprastai atitenka mažajai Ingai – negražiai šlakuotai mergytei, gyvenančiai su vieniša mama mašininke, ir atsigaunančiai, pagražėjančiai, vos tik ji pradeda šokti. Bet „nebylys“, tiesa, smerkiamas seno inteligento („Kartais tiesa gali žeisti“), pasako Ingai, kokia iš tiesų ji negraži. Mergaitė išgyvena tikrą krizę. Paakinta palankaus berniuko, ji net bando ieškoti dirbtinio grožio kirpykloje, iš kurios paskutinę akimirką pabėga. Bet kartą motinai prabilus apie jų nenusisekusį gyvenimą, būtent Inga žaidimo forma išsklaido tamsias jos ir savo mintis.

Ingą – Inga Mickytė, jos motiną – Lilija Žadeikytė, senį – Sergejus Martinsonas, švelnų berniuką – Arvydas Samukas, vyrišką berniuką – Tauras Ragalevičius, mergaites: Auksė Kaukštutė, Vaiva Rakauskaitė, šlubį – Vladas Jurkūnas, milicininką – Gediminas Girdvainis ir kt.