KINO FONDAS

Skrisdamas Lakūnas prisimena, kaip, vaikas būdamas, norėjo tapti dailininku, bet suaugusieji nesuprasdavo jo piešinių. Lėktuvas patiria avariją, nusileidžia karštoje dykumoje. Nelauktai pasigirsta Vaiko balsas. Tai Mažasis princas iš tolimos planetos, keliavęs po visatą, bet visur sutikdavęs tik vienodo veido, kad ir skirtingų rūbų tuščiagarbius, beprasmiškų ritualų vergus – Suaugusius žmones. Tarp Lakūno ir Mažojo princo, panašiai vertinančių pasaulį, užsimezga nenusakomas dvasinis ryšys. Bet Vaikui reikia eiti pas rožę, paliktą savoje planetoje. „Man bus liūdna be tavęs“, -- atsisveikina su juo Lakūnas. Išsigelbėjęs jis vėl skraido, tiki to keisto susitikimo realumu, bet niekam apie jį nepasakoja.

Vaiką – Evaldas Mikaliūnas, Suaugusį žmogų (karalių, tuščiagarbį, vertelgą, geografą, žibintininką) – Donatas Banionis, Lakūną – Otaras Koberidzė (į lietuvių kalbą įgarsino Audris Chadaravičius).