Prisijungti
Ieškoti
Baimė / La Paura Baimė / La Paura
 

Baimė / La Paura

Rež. Roberto Rossellini

83 min. Svetainės administratorių nustatymu šiuo metu šio filmo peržiūra negalima.
Baimė / La Paura Baimė / La Paura
 
Filmo subtitrai  :  lietuvių
Įvertinimas:
***  
Prisijunkite ir balsuokite!
Dalintis per:



Filmo aprašymas:

Irene Wagner, garsiaus mokslininko Albert Wagner žmoną, dėl meilės romano su Sand šantažuoja jos meilužio pavydi buvusioji draugė. Visa tai sukelia jai didžiulę baimę ir pyktį.

Apie filmą

Tai režisieriaus Roberto Rossellini drama, sukurta 1954 metais, kurioje vaidino jo žmona Ingrid Bergman. Filmas yra žinomas ir pavadinimu Angst angliškai kalbantiems. Filmo siužetas sukurtas pagal Stefan Zweig romaną "Baimė". Filmuota Miunchene ir tai buvo daroma dvejomis kalbomis: vokiečių ir anglų. Režisierius tai sukūrė norėdamas išnagrinėti Vokietijos pertvarką tiek materialiu, tiek moraliniu aspektu, kai buvo praėję 10 metų po jo paskutinio filmo "Vokietija, nuliniai metai". Filmas atspindi Hitchcock'o kūrybą ir vokišką ekspresionizmą.

Filmas yra pristatomas tarp kitų 10 Rossellini projekto filmų.

Cinecittà Luce,  Bologna Cineteca, CSC-Cineteca Nazionale (Italijos nacionalinė kino mokykla) ir Coproduction Office bendradarbiavimo dėka pagaliau netrukus bus pristatytas  ROSSELLINI PROJEKTAS. Jo tikslas yra iš naujo atrasti ir parodyti tinkamai perteiktą versiją – kino filmų kūrimo meno meistro Roberto Rosselini kūrybą.

Trys didžiausios Italijos kino institucijos ir vienas įtakingas tarptautinis platintojas suvienijo jėgas, kad taikant skaitmenines technologijas būtų atkurti pagrindiniai ir svarbiausi šio režisieriaus filmai, reklamuojami ir platinami visame pasaulyje.

Rossellini Project apima 10 kino filmų, sudarančių Rossellini kūrybos pagrindą:

Rome Open CityPaisanGermany Year ZeroL’amoreStromboliMachine to Kill Bad PeopleJourney to ItalyFearIndia: Matri Bhumi, La forza e la ragione.

Bolonijos filmų archyvo (Bologna Cineteca) iniciatyva  šie dešimt išskirtinių filmų buvo pilnai restauruoti Immagine Ritrovata laboratorijoje, pasitelkiant skaitmeninio vaizdo restauravimo technologijas. Vaizdo stabilizavimui, išvalymui, garso apdorojimui siekiant atkurti originalų vaizdo ir garso ryškumą bei sodrumą, buvo naudojamos moderniausios šiuolaikinės technologijos. Taip pat iš juostų buvo pašalintos dėl nusidėvėjimo atsiradusios dėmės – bene vienintelis filmų senėjimo požymis.

R. Rossellini portretas pagal Giuseppe De Santis (Desire režisieriaus asistentas,  Caccia tragica (The Tragic Hunt) ir Bitter Rice režisierius)

Mano atmintyje to meto Rossellini išliko kaip ypatinga asmenybė. Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, buvo jo stebėtinas, tvirtas gebėjimas gauti lėšų visur ir visada. Tai buvo išskirtinis talentas, apie kurį norėčiau papasakoti trumpą linksmą istoriją. Tačiau pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į kitą jo savybę, kuri man buvo labai svarbi: kai mano finansinė padėtis buvo bloga – tais laikais iš šios padėties nedaugeliui pavyko išsigelbėti – jis buvo nepaprastai dosnus mano atžvilgiu, padėdamas man kaip tėvas savo sūnui. Tačiau grįžkime prie anekdoto: jis susidraugavo su banke dirbančiu kasininku. Jis duodavo jam bilietus į filmus, tarsi juos tiesiog dovanotų, kai tuo tarpu iš tikrųjų jis mokėjo už juos iš savo kišenės. Tačiau tai buvo savotiškas pamišimas: mainais už tokį palankumą, kasininkas patvirtindavo bet kokią paskolą, kuri buvo reikalinga jo draugui režisieriui, leisdamas jam atlikti mokėjimus tada, kai galės.

Vieną naktį mes dirbome prie filmo Desire scenarijaus Diego Calcagno namuose. Buvo gegužės 1-oji.  Sėdėdami visi viename taksi, mes važiavome iš Romos Aventino apylinkių į savo namus, kai mus sustabdė policininkas ir paprašė parodyti dokumentus. Aš neturėjau su savimi Fašistų partijos kortelės. Tiesą sakant,  netyčia buvau palikęs ją stalčiuje namuose. Faktiškai, Italijos Komunistų partija buvo nepalenkiama dėl to, kad mes dirbame fašistinėje sistemoje ir veikiame užsimaskavę jų organizacijose … Esmė buvo tame, kad aš neturėjau su savimi kortelės ir to galėjo pakakti, kad būčiau patekęs į rimtą bėdą. Ir čia įsikišo Rossellini. Kadangi jis buvo pelnęs Vittorio Mussolini ir Fašistų federacijos prielankumą, klausimas buvo išspręstas vietoje ir man nebuvo pareikšti jokie įtarimai.

Nepamenu, kad jis kaip režisierius būtų pasižymėjęs dideliu darbštumu. Galbūt taip yra dėl to, kad Rossellini tuo metu dar nebuvo toks iškilus. Taip teigdamas, turiu mintyje, kad Rossellini dar nebuvo sukūręs žymiausių savo filmų Rome Open City ir Paisan. Tiksliau sakant, Roberto nebuvo “tikras” arba “netikras”; Roberto buvo įvairu. Jis turėjo tikrų, netikrų ir apgaulingų bruožų… Rossellini galima priskirti prie tokių, kaip Cagliostro, Fellini, didieji Misisipės lošėjai, ir kitų, apdovanotų prigimtiniais talentais, žinančių, kaip prisitaikyti prie minios ir ją valdyti… Noriu pabrėžti, kad Rossellini, pasižymėdamas visomis šiomis savybėmis, tuo pačiu gerbė jį supančius žmones ir išlaikė kilnią dvasią. Roberto pasižymėjo tuo, ko negalima būtų pasakyti apie kitas to amžiaus asmenybes; jis ištiesė ranką daugeliui žmonių, įskaitant Gianni Puccini ir mane mūsų jaunystės metais.

Apie režisierių

Roberto Rossellini (1906–1977, Roma, Italija) – italų kino režisierius, vadinamas „italų neorealizmo tėvu“, tačiau jo kūrybinis kelias labai įvairus, skaidoma į keletą skirtingų laikotarpių. Karo metais R. Rossellini sukūrė propagandinę Musolinį šlovinančią trilogiją: „Baltas laivas“ (1941), „Pilotas grįžta“ (1942), „Žmogus su kryžiumi“ (1942). Paskutinėmis fašistinio režimo dienomis R. Rossellini pradėjo filmuoti „Roma – atviras miestas“ (1945), kuris laikomas italų neorealizmo manifestu. Netrukus pasirodė kiti garsūs neorealistiniai filmai: „Paisá“ (1946) ir „Vokietija, nuliniai metai“ (1948). Asmeninis ir kūrybinis ryšys su žymia švedų aktore Ingrid Bergman nužymi naują režisieriaus kūrybos laikotarpį, kurio metu buvo sukurti filmai: „Stromboli, Dievų žemė“ (1950), „Europa '51“ (1952), „Kelionė į Italiją“ (1954), „Baimė“ (1954, pagal S. Zweigo romaną). Šiuose filmuose keliami moralės bei religijos klausimai. Kiek vėliau R. Rossellini nufilmavo dokumentinį filmą apie Indiją „Indija, motina žemė“(1959). Domėjosi istorinėmis, karo temomis ir sukūrė juostas: „Žana D'Ark ant laužo“ (1954), „Tegyvuoja Italija“ (1960), „Liudviko XIV atėjimas į valdžią“ (1966). Pastatė šias ekranizacijas: „Vanina Vanini“ (1961, pagal Stendhalio romaną) ir kt. Kūrė ir švietėjiškus televizijos filmus. 

>>>>>

The Plot: Irene Wagner, the wife of prominent scientist Albert Wagner, finds herself blackmailed about her affair by her lover's jealous ex-girlfriend. The plot, an experiment in causing fear, drives her into a rage.

Fear (Italian: La Paura) is a 1954 drama film directed by Roberto Rossellini and starring his wife Ingrid Bergman. It has also been released as Angst in the English-speaking world. It is loosely based on the Stefan Zweig novel Fear. It was filmed in Munich and was shot simultaneously in German and English. Rossellini created it because he wanted to explore the reconstruction of Germany from both a material and moral standpoint ten years after making his previous German film Germany Year Zero. The film is nourish with aspects reminiscent of Hitchcock and German Expressionism.

Daugiau Mažiau

Vaidina:

Ingrid Bergman - Irene Wagner

Mathias Wieman - profesorius Albert Wagner

Renate Mannhardt - Luisa Vidor, Johann Schultze giminaitė

Kurt Kreuger - Erich Baumann

Elise Aulinger - Haushaelterin

Edith Schultze-Westrum

Steffi Stroux - Steffi Struck

Annelore Wied

Klaus Kinski - kabareto atlikėjas

Daugiau Mažiau
Vaidybinis
Drama
1955
01 val. 23 min.
Sergio Amidei
Roberto Rossellini
Franz von Treuberg
Carlo Carlini
Heinz Schnackertz
Jolanda Benvenuti
Walter Boos
Renzo Rossellini
Carl Becker
Herman Millakowsky
Aniene Film
Ariston Film GmbH
Minerva Film SpA

Projekto vykdytojas

Projekto partneris

Projekto partneris

Projekto partneris


2014-2024 © AVAKADEMIJA, VŠĮ

Ši funkcija galima tik prisijungus.
x Prašome patvirtinti jog tikrai norite įsigyti bilietą filmui "..." ir iš Jūsų piniginės bus nuskaityta ... € suma.