KINO FONDAS

Kai kaimo fotografas Celestino Esposito sutinka keistą personažą (kuris pasirodo esąs velnias), jis ima suprasti, kad jo fotoaparatas turi ypatingų galių: paprastu užrakto paspaudimu jis gali nužudyti blogus žmones. Netrukus jis nukreipia savo ginklą prieš jį nuskriaudusius žmones. Darydamas jų nuotraukas, jis priverčia juos išnykti nuo žemės paviršiaus. Taigi kyla klausimas: ar skirtumas tarp gėrio ir blogio visada aiškus? Matyt ne. Nebegalėdamas gyventi kankinamas minčių apie savo įvykdytas egzekucijas, Celestino įtikina velnią grąžinti savo aukas į gyvenimą.

 Iš filmo:

“Skleiskite gėrį ne per daug uoliai

venkite blogio, kad išsaugotumėte save

teisdami kitus, neskubėkite daryti išvadų

prieš bausdami du kartus pagalvokite.”

Filmas yra pristatomas tarp kitų 10 Rossellini projekto filmų.

Cinecittà Luce,  Bologna Cineteca, CSC-Cineteca Nazionale (Italijos nacionalinė kino mokykla) ir Coproduction Office bendradarbiavimo dėka pagaliau netrukus bus pristatytas  ROSSELLINI PROJEKTAS. Jo tikslas yra iš naujo atrasti ir parodyti tinkamai perteiktą versiją – kino filmų kūrimo meno meistro Roberto Rosselini kūrybą.

Trys didžiausios Italijos kino institucijos ir vienas įtakingas tarptautinis platintojas suvienijo jėgas, kad taikant skaitmenines technologijas būtų atkurti pagrindiniai ir svarbiausi šio režisieriaus filmai, reklamuojami ir platinami visame pasaulyje.

Rossellini Project apima 10 kino filmų, sudarančių Rossellini kūrybos pagrindą:

Rome Open City, Paisan, Germany Year Zero, L’amore, Stromboli, Machine to Kill Bad People, Journey to Italy, Fear, India: Matri Bhumi, La forza e la ragione.

Bolonijos filmų archyvo (Bologna Cineteca) iniciatyva  šie dešimt išskirtinių filmų buvo pilnai restauruoti Immagine Ritrovata laboratorijoje, pasitelkiant skaitmeninio vaizdo restauravimo technologijas. Vaizdo stabilizavimui, išvalymui, garso apdorojimui siekiant atkurti originalų vaizdo ir garso ryškumą bei sodrumą, buvo naudojamos moderniausios šiuolaikinės technologijos. Taip pat iš juostų buvo pašalintos dėl nusidėvėjimo atsiradusios dėmės – bene vienintelis filmų senėjimo požymis.

Apie režisierių

Roberto Rossellini (1906–1977, Roma, Italija) – italų kino režisierius, vadinamas „italų neorealizmo tėvu“, tačiau jo kūrybinis kelias labai įvairus, skaidoma į keletą skirtingų laikotarpių. Karo metais R. Rossellini sukūrė propagandinę Musolinį šlovinančią trilogiją: „Baltas laivas“ (1941), „Pilotas grįžta“ (1942), „Žmogus su kryžiumi“ (1942). Paskutinėmis fašistinio režimo dienomis R. Rossellini pradėjo filmuoti „Roma – atviras miestas“ (1945), kuris laikomas italų neorealizmo manifestu. Netrukus pasirodė kiti garsūs neorealistiniai filmai: „Paisá“ (1946) ir „Vokietija, nuliniai metai“ (1948). Asmeninis ir kūrybinis ryšys su žymia švedų aktore Ingrid Bergman nužymi naują režisieriaus kūrybos laikotarpį, kurio metu buvo sukurti filmai: „Stromboli, Dievų žemė“ (1950), „Europa '51“ (1952), „Kelionė į Italiją“ (1954), „Baimė“ (1954, pagal S. Zweigo romaną). Šiuose filmuose keliami moralės bei religijos klausimai. Kiek vėliau R. Rossellini nufilmavo dokumentinį filmą apie Indiją „Indija, motina žemė“(1959). Domėjosi istorinėmis, karo temomis ir sukūrė juostas: „Žana D'Ark ant laužo“ (1954), „Tegyvuoja Italija“ (1960), „Liudviko XIV atėjimas į valdžią“ (1966). Pastatė šias ekranizacijas: „Vanina Vanini“ (1961, pagal Stendhalio romaną) ir kt. Kūrė ir švietėjiškus televizijos filmus. 

>>>

The Machine That Kills Bad People (Italian: La Macchina ammazzacattivi) is a 1952 Italian comedy film directed by Roberto Rossellini. A stranger claiming to be Sant' Andrea gives to the village photographer a magic camera with the power to destroy the wicked. When it becomes apparent that no one is immune the photographer turns the device on the giver, who is unmasked as a devil and forced to return everyone to life.

Gennaro Pisano - Celestino

Marilyn Buferd - amerikietė turistė

William Tubbs - amerikietis turistas

Helen Tubbs - amerikietė turistė

Giovanni Amato - meras

Clara Bindi - Giulietta Del Bello

Giacomo Furia - Romano

Aldo Giuffrè

Carlo Giuffrè