INFONDAS

Studijų FAMU metais sukūrė trumpametražių filmų. 1995 m. už režisuotą ir nufilmuotą dokumentinį filmą „Nojaus arka“ pelnė pirmą premiją tarptautiniame studentų festivalyje Lodzėje, 1996 m. už vaidybinio trumpametražio filmo „Anticorro“ režisūrą buvo apdovanotas 2-ąja premija FAMU festivalyje. 1997 m. R. Greičiaus režisuoto ir nufilmuoto filmo „Vasara – tolimų skrydžių metas“ („Leto čas dlougich letu“) pasaulinė premjera įvyko tarptautiniame Kanų kino festivalyje, filmas pelnė pirmuosius prizus FAMU festivalyje už režisūrą ir operatoriaus darbą, apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose Oberhauzene, Dresdene, Rėgensburge, Vokietija, Pyseke, Brno, Čekija. 2007 m. už operatoriaus darbą filme „Šokantis kirminas“ R. Greičius pelnė geriausio operatoriaus apdovanojimą Lukanijos kino festivalyje Italijoje, 2008 m. už geriausią operatoriaus darbą filme „Paslaptys“(2007, rež. A. Nellis, Čekija, Slovakija) apdovanotas Čekijos kino apdovanojimu „Čekijos liūtas“, Čekijos operatorių asociacijos pagrindiniu „Geriausio metų operatoriaus“ apdovanojimu, 2011 m. už darbą filme „Tėve mūsų“ (rež. M. Ivaškevičius) apdovanotas Lietuvos operatorių asociacijos pagrindiniu apdovanojimu „Ąžuolas“ geriausiam metų operatoriui, 2012 m. už darbą filme „Tadas Blinda. Pradžia“ (rež. D. Ulvydas) Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose pelnė „Sidabrinės gervės“ prizą geriausiam metų operatoriui; 2013 m. R. Greičiaus darbas filme „Ką Dievas sau galvoja“ (rež. G. Sodaro, „Artbox“) tarptautiniame festivalyje „Byron Bay“ Australijoje įvertintas geriausio operatoriaus prizu, 2014 m. Lietuvių kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ už darbą filme tinį filmą „Baltoji iliuzija“(1999, „Film Focus“), trumpametražius vaidybinius filmus: „Jūreivių valsas“ (2000, Lietuva, 2001 m. filmas apdovanotas geriausio trumpametražio filmo prizu tarptautiniame Kotbuso kino festivalyje Vokietijoje), „Baltos dėmės mėlyname“(2004, „Artbox“, filmo premjera įvyko tarptautiniame Venecijos kino festivalyje, 2005  m. atvirame NVS, Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalyje „Kinošok“ Anapoje, Rusija, filmas apdovanotas specialiu prizu, tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Klermone-Ferane, filmas apdovanotas už geriausią garso takelį, pelnė prizus Obanės Prancūzijoje, Forli Italijoje festivaliuose, 2006 m. nominuotas geriausio europietiško trumpametražio filmo apdovanojimams „Les Lutins“).

R. Greičius nufilmavo trumpametražius vaidybinius kino ir televizijos filmus: „Laimingi yra laimingi“ („Happy are the happy“, 1995, rež. S. J. Lapp ir J. Perlin, Čekija), „Mimo“ (1995, rež. S. J. Lapp, Čekija), „Trumpa tiesa apie pasaulio pabaigą“ („The short true about the end of the world“, 1996, rež. M. Popovič, Čekija), „Spinta“ („Skrín“, 2001, rež. R. Vávra, Čekija, Vokietija, Slovakija), „Sekmadienis toks, koks yra“ (2003, rež. I. Jonynas, „Cinevera“, 2004 m. filmas dalyvavo tarptautiniame dokumentinių ir trumpametražių filmų festivalyje Bilbao, Ispanija, festivaliuose Truvilyje, Prancūzija, Lagove, Lenkija, Irkutske, Rusija, Nepriklausomo kino festivalyje Osnabriuke, Vokietija, 2004–2005 m. rodytas per „Europos filmų dienas“ Prahos ir Brno kino teatruose), „Šokantis kirminas“ (2006, rež. I. Jonynas, „Artbox“, 2007 m. filmas apdovanotas publikos prizu Venecijos trumpametražių filmų festivalyje „Circuito off “), 2008 m. – festivaliuose „Les Lutins du Court-metrage“ Paryžiuje, „East End Film Festival“ Londone, Europos trumpametražių filmų festivalyje Breste, Prancūzija, trumpametražių filmų festivalyje Berlyne), „Tėve mūsų“ (2010, rež. M. Ivaškevičius, „Artbox“, Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ pagrindinio vaidmens atlikėjas J. Budraitis nominuotas geriausio aktoriaus kategorijoje), „Ką Dievas sau galvoja“ („God’s Got His Head in the Clouds“, 2012, rež. G. Sodaro, „Artbox“, Lietuva, Italija, Lietuvių kino akademijos profesinės meistrystės apdovanojimas „Sidabrinė gervė“ atiteko filmo kostiumų dailininkei J. Gerdvilaitei, filmas didžiuoju žiuri prizu apdovanotas tarptautiniame Gasparilos salos festivalyje Floridoje, JAV, geriausio trumpametražio filmo režisieriaus apdovanojimu tarptautiniame festivalyje „Golden Door“ Džersi Sityje, publikos apdovanojimu Noksvilio kino ir muzikos festivalyje, žiuri prizu tarptautiniame Sonomos festivalyje, filmas dalyvavo Edinburgo, Kicbiūhelio Austrijoje ir kt. festivaliuose). R. Greičius nufilmavo trumpametražius dokumentinius filmus: „Sala“ („An Island“, 1996, rež. K. Četveráček, Čekija), „Pėdos“ („Steps“, 1996, rež. M. Procházková, Čekija), „Nevena“ (1997, rež. S. Stanojkovski, Čekija), ilgametražius dokumentinius filmus: „Radijas – Limonadinis Džo“ („Radio Limonadovy Joe“, 2000, rež. R. Vávra, Čekija), „Tamsiai mėlynas pasaulis“ („Tmavo mory svet“, 2001, antros grupės operatorius, rež. J. Svěrak), „Jano Svěrako pasaulis“ („Svet Podle Jana Sveraka“, 2001, rež. A. Nellis, Čekija), meninės dokumentikos ilgametražį filmą „Vabzdžių dresuotojas“ (2008, rež. D. Ulvydas, L. Augutis, M. Skrobecki, R. Miškinytė, „Era Film“, Lietuva, „Se-ma-for“, Lenkija, kartu su transliuotojais NHK, Japonija, AVRO, Olandija, „Yle“, Suomija, filmas kino ir televizijos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ pelnė prizus už geriausią scenarijų, geriausią režisūrą, geriausią muziką ir prodiuserio darbą, pasaulinė filmo premjera įvyko tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje Čekijoje, pagrindiniu apdovanojimu filmas apdovanotas tarptautiniame Berdiansko kino festivalyje Ukrainoje), dokumentinį filmą „Auksinis 7-asis dešimtmetis“ („Zlatá šedesátá“, serialas, 2009, rež. M. Šulík, Čekija, Slovakija).

R. Greičius nufilmavo ilgametražius vaidybinius kino ir televizijos filmus: „Laiminga pabaiga“ („Happy End“, 1998, televizijos filmas, rež. V. Nikoforov-Lanne, Čekija), „Ene Bene“ (2000, rež. A. Nellis, Čekija), „Viena iš paslapčių“ („Výlet“, 2002, rež. A. Nellis, Čekija, 2003 m. filmas apdovanotas Čekijos kino kritikų prizu, pelnė tris Čekijos nacionalinius kino apdovanojimus „Čekijos liūtas“, režisierė pripažinta geriausia naujų režisierių konkurse San Sebastiano kino festivalyje, geriausia režisiere Paryžiaus kino festivalyje, pelnė apdovanojimus Salonikų, Tribekos festivaliuose), „Maryška“ („Maryska“, 2003, televizijos filmas, rež. S. Remundová, Čekija), „Miško keleiviai“ („Lesní chodci“, 2003, rež. I. Vojnár, Čekija, Slovakija, Prancūzija), „Velniai žino kodėl“ („Čert ví proč“, 2003, rež. R. Vávra, Čekija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija), „Krysar“ (antras operatorius, 2003, rež. ir op. F. Brabec, Čekija), „Pinigai daro žmogų“ (filmavo epizodą Šri Lankoje, „Prachy dělaj člověka“, 2006, rež. J. Kulhavý, J. Chlumský, Čekija), „Superkami bilietai“ („Vratné lahve“, 2007, rež. J. Svěrák, Čekija, filmas apdovanotas publikos prizais tarptautiniuose Kotbuso, Hamburgo kino festivaliuose Vokietijoje, Karlovi Varų festivalyje, Čekijos nacionaliniuose apdovanojimuose pelnė tris „Čekijos liūtus“  – už geriausią režisūrą, scenarijų, publikos prizą), „Paslaptys“ („Tajnosti“, 2007, rež. A. Nellis, Čekija, Slovakija, filmas apdovanotas prizais Bergamo Italijoje, Pilzeno festivaliuose, Čekijos nacionaliniuose apdovanojimuose pelnė „Čekijos liūtą“ geriausiam filmui, kritikų prizą), „Legenda apie skrajojantį Kiprijoną“ (operatorius kartu su Š. Bučka, „Lietajúci Cyprián“, 2010, rež. M. Čengel-Solčanská, Lenkija, Slovakija), „Tadas Blinda. Pradžia“ (2011, rež. D. Ulvydas, „Tauras Kino Namai“ (Tauras Films), „Ekskursantė“ (2013, rež. A. Juzėnas, „CineMark“, 2014 m. filmas apdovanotas Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija, Lietuvos kino žiūrovų „Kinfo“ prizais už geriausią kino scenarijų, geriausią režisūrą, geriausią pagrindinį aktorės Anastasijos Marčenkaitės vaidmenį ir geriausią metų filmą, Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ „Ekskursantė“ apdovanota už geriausią scenarijų P. Morkui, geriausią aktorės A. Marčenkaitės vaidmenį, filmas pelnė Rusijos kino akademijos prizą „Nika 2013“; 2014 m. filmas apdovanotas geriausio užsienio filmo prizu tarptautiniame Džifonio vaikų kino festivalyje Italijoje („Giffoni International Film Festival“), specialiu apdovanojimu tarptautiniame vaikų kino festivalyje „Schlingel“ Vokietijoje; filmas rodytas Latvijos, Estijos, Lietuvos, Meksikos, Kinijos kino teatrų tinkluose, daugiau nei 30 užsienio šalių televizijų kanaluose, dalyvavo tarptautiniuose kino festivaliuose, Europos Sąjungos renginiuose JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Argentinoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Austrijoje, Albanijoje, Indijoje, Japonijoje, Irane), „Sėkmės, džentelmenai!“ (2013, rež. A. Baranov, Rusija), „Kaip pavogti žmoną“ (2013, rež. D. Ulvydas, „Litl Baz Pictures“, „Ulvyds“), „Herojus“ (2016, rež. J. Vasiljev, Rusija), „Sobiboras“ (numatoma premjera 2017, rež. A. Maliukov, Rusija), „Tarp pilkų debesų“ (numatoma premjera 2018, rež. M. Markevičius, „Tauras Kino Namai“ (Tauras Films), Lietuva, „Sorrento Productions“, JAV).

Ar nenusinešė sidabras mūsų sielų? Interviu su R. Greičiumi (kalbėjosi R. Paukštytė), www.lfc. lt, 2014-06-28