KINO FONDAS

Antroji serija prasideda nuo skandalo milicijoje, nes platina vis dėlto dingo. Pulkininkas Rakauskas nušalina nuo bylos Grigonį, paveda ją Mozūrai. Roko Blažio niekur nėra, nei darbe, nei namie. Sekdamas įtartiną fotografą, Grigonis savarankiškai išvažiuoja traukiniu, išsėda kažkokiame kaimelyje, čia, kaimo pirkioje, randa Roką, prisipažįstantį: „Išsigandau“, bando atremti fotografo ir žudiko Polio užpuolimą. Tomas praleido naktį su Sabina, iš ryto prisipažinėjančia, kad Žitkus jai – joks dėdė, ji tiesiog už pinigus vedžioja į jo namus turtingus žmones, kuriuos galima aplošti. Po susidūrimo su „dėde“ Tomas susitinka fotografą ir Polį; tik tada išaiškėja, kad jis čia svarbiausias – „Maestro“. Grigonis neva priima Maestro pasiūlymą padėti dar vienoje avantiūroje, po kurios jie dingsią iš Lietuvos. Pabėgęs iš kaimo Rokas eina į miliciją, prašo gelbėti jo draugą kapitoną, o šis su nusikaltėliais įsibrauna į Žitkaus namus, randa ten deficitinių vaistų, aukso, kortas „permatančius“ akinius, pagaliau – labai stambią valiutos sumą ir Tomo revolverį. Iš mašinos su nusikaltėliais Grigonis iššoka. Dabar visa Vilniaus milicija ieško balto „Žiguliuko“ ir jo keleivių – pas Sabiną, bet ten randa tik jos, matyt, eilinį meilužį Vaškelį, Žitkaus žmonos name, iš kurio spėjo pabėgti tik Tomas-Maestro. Jis ir Grigonis sustoja nuošalėje, ima naudoti egzotiškų kovų būdus, bet, milicijai privažiuojant, storas Grigonis, kad ir keista, laimi. Pas tardytoją Rokas reabilituojamas, o nusikaltėliai – ir gauja, ir individualistas Žitkus gaus, ką nusipelnę. Vilnius vėl gyvena ramiai.