KINO FONDAS

Caro laikų Lietuvoje kaimo istorija. Kazimieras Pečiūra veda jaunąją Kamilę, atveda ją į savo namus, kuriuose be motinos, dar gyvena patėvis Augustinas ir netikras Kazimiero brolis, jaunasis Benedokas. Visi šiltai sutinka naująją gyventoją, tik štai bėda – Kazimierui ateina šaukimas į tarnybą caro kariuomenėje, o toji tarnystė, žinia, nebūdavo trumpa. Praktiško proto Kazimierui svarbiausia, grįžus, rasti ūkį ir gyvulius – be viso to valstietis nepragyvens. Todėl jis, prieš palikdamas namus, pirmiausiai rūpinasi turto dalybomis – taip, kad kitų sąskaita svarbiausia sodybos šeimininkė būtų visai to nenorinti Kamilė. Tik vieno neapskaičiavo Kazimieras – kad namuose lieka ne tik įžeisti senukai, bet ir jaunesnis už jį, dailesnio stoto Benedokas. Kaip ir dera melodramai, Kamilė ir Benedokas suartėja, stengiasi slapstytis, bet juk nėštumo nepaslėpsi, jo neįkiši, kaip bandoma, į didelę pintinę. Gimus mergaitei, šeimoje kuriam laikui nusistovi kone idiliški santykiai, nes senieji labai myli anūkėlę, o ir Benedokas ima savaip priprasti prie nestabilaus savojo gyvenimo. Bet, artėjant tikrojo šeimininko sugrįžimui, jaunasis tėvelis iš baimės pabėga iš namų, bąstosi, net tampa arkliavagiu. Joks ten iš jo profesionalas: neveltui į filmo pabaigą jį, sugautą ir sukruvintą, žandarai veža į kalėjimą. Grįžęs ir įvertinęs situaciją Kazimieras ima latrauti, paskui apskritai išeina, kur akys mato... Kaip teks gyventi Kamilei ir jos mažajai „arkliavagio dukteriai“?

Kamilę – Nijolė Oželytė, Kazimierą Pečiūrą – Liubomiras Laucevičius, Benedoką, jo įbrolį, – Mindaugas Capas, Naviką – Vytautas Paukštė, Augustiną – Juozas Jaruševičius, Augustinienę – Ona Knapkytė, daktarą – Valdemaras Jatautis; Feliksas Einas, Adolfas Večerskis, Jonas Pakulis, Gediminas Pranckūnas, Sigitas Račkys, Vladas Sipaitis, Vilhelmas Vaičekauskas ir kt.