KINO FONDAS

Lietuva ,1968m. Po tarnybos armijoje Prahoje , Lukas gryžta pas savo draugus - Andrių, Julių ir gražiaja Beatrice
Jų megstama susitikimų vieta - Katilas - senas apgriuves pastatas, kuriame jie susirenka pabendrauti ir pagroti

Jaunuolių tarpusavio santykiai sudetingi ir nenuspejami...

Filme filosofuojama apie amžinus dalykus – apie gėrį, apie išsigimimo ir nužmogėjimo priežastis. Dramos herojams likimas nedraugiškas, nelengvas. Nė vienas iš jų nepatyrė nei šeimos šilumos, nei motinos meilės. Iš jų sunkiausias likimas teko Lukui: jis neturėjo nei tėvų, nei brolių, nei seserų. Šis herojus – visuomenės padugnių atstovas. Šiuos tris vaikinus vienija meilė Beatričei, bet kiekvienas ją myli savaip

Filmas pastatytas Juozo Grušo tragiškos komedijos Meile, Džiazas ir velnias motyvais.

Apdovanojimai: 

San Remo „Internazionale del film D’Autore“ (Italija), 1993 m.;
„Kinotavr“ (Rusija), 1993 m.;
Maskvos tarptautinis kino festivalis, 1993 m.;
„KinoŠok“ (Rusija), 1994 m.;
„Riminicinema“ (Italija), 1994 m.[1]