KINO FONDAS

Veiksmas prasideda netolimoje ateityje, socialinėje distopijoje, paremtoje „Pasaulio Sąjungos“ piliečių kūrimu. Į kalbos kalėjimą uždaromi visi, kurie drįsta viešumoje kalbėti ar rašyti lietuviškais žodžiais, o ypač – žodžiais, kuriuose yra tik lietuvių kalboje esančios raidės. Į kalėjimą patenka Jūratė – mergaitė, kuri neseniai palaidojo savo tėvus. Gedėdama prie tėvų kapo ji ištaisė savo tėvų vardus į lietuvių kalbą, bet taip ir nespėjo sužinoti savo tikrojo vardo.

Atsitiktinumo dėka ji susipažįsta su vienu iš kalėjimo prižiūrėtojų – Abraomu, kuris nuo visų slepia savo tikrąjį lietuvišką vardą – Ąžuolas. Anksčiau buvęs lietuvių kalbos mokytojas, jis pavargo kovoti ir nusivylęs savo tautiečiais, dabar tik slapčia mėgaujasi lietuvių kalba.

Kalėjime veikia ir absurdiška pasipriešinimo organizacija, kuriai vadovauja jaunas, nesubrendęs tėvas – Ričardas - ir vyresnė moteris - Živilė, anksčiau buvusi kalbininke, bet iki dabar negalinti pakęsti jaunosios kartos.

Iš pradžių nusiteikęs piktybiškai, Abraomas susižavi Jūratės nuoširdžiu troškimu žinoti daugiau apie savo gimtąją, dabar jau beveik išnykusią kalbą ir pradeda ją naktimis mokyti.

Abraomas sužino jos tikrąjį vardą ir atranda, kaip atrakinti kalėjimo celes bei vartus. Jis užrašo Jūratei ant rankos jos vardą ir pats užsidaro kompiuterių kambaryje, pasiaukoja ir paleidžia visus kalinius. Likęs vienas jis paskutinį kartą garsiai pasileidžia lietuviškų žodžių mantrą ir klausosi, laukdamas savo pabaigos.