KINO FONDAS

Dokumentinis filmas „Heriozmo genas“ – apie devyniolikmetį vaikiną be titulų, mėgusį išsiskirti iš pilkos minios kitokiu mąstymu, stiliumi ir drabužiais. Vaikiną, nekentusį sovietmečio ideologijos, bet skaičiusį Šapokos istoriją, norėjusį tapti kunigu, dėl Lietuvos laisvės pasirinkusį aukščiausią protesto form_ą – virsti ugnies fakelu.

Ką mena mums Romo Kalantos sakralinė auka 1972 – ųjų pavasarį? Šis įvykis okupuotoje Lietuvoje, prasiveržęs pro geležinę uždangą, atskleidė visam pasauliui tikrąjį rėžimo veidą. Svarbiausia – jaunų žmonių, gimusių pokario metais, širdyse įžiebė viltį ir suteikė jėgų begalinei drąsai priešintis sistemai.

Kino juostoje atskleidžiama aštunto dešimtmečio geopolitinė situacija Lietuvoje ir postsovietinėse valstybėse, kai sovietų rėžimas stengėsi sunaikinti senąją kultūrą, tautų tradicijas ir kalbą. Manyta, kad žmonės, netekę dalies savo tautos identiteto, taps paklusniais sovietinės sistemos piliečiais. Istorikai šį praeities istorijos tarpsnį nuo 1968–1975 metų iki pat Helsinkio sutarties pasirašymo postsovietinėse valstybėse vadina labai svarbiu etapu, dar vienu Lietuvos žingsniu išsivadavimo iš po geležinės uždangos link.

Filmo „Heroizmo genas“ akcentu tapo artimųjų saugomi ir niekur iki šiol neviešinti Romo Kalantos rašinėliai apie gyvenimą ir mirtį, išskirtinės, Romo vaikystės, niekur nepublikuotos nuotraukos, žmonių, gyvai pažinojusių laisvės šauklį, atviras interviu ir pačių protesto dalyvių autentiški liudijimai.

Kokį Romą Kalantą atsimena jį matę ir su juo daugiau kaip prieš pusę amžiaus bendravę žmonės? Lietuvių kalbos mokytoja Aldona Karkauskienė filmo kūrėjams atskleidė, ką sovietmečiu reiškė būti mokytoja, kai saugumo infiltruotas į kolektyvą kolega sekė kiekvieną mokytojos žingsnį. „R. Kalanta rašydavo literatūriškai, mėgo samprotauti, filosofuoti apie žmogų ir jo vietą pasaulyje, gyvenimo prasmę“. Savo paskutiniame rašinėlyje Romas rašė: „nenoriu tokioje sistemoje gyventi, belieka tik benzinu užsipilti“.

Romą Kalantą įkūnijo Lukas – Juozapas Skvireckas.

Masinėse scenose vaidino buvę ir esami Veršvų gimnazijos mokiniai: Augustė Murauskaitė, Fausta Junelytė, Eilinga Stočkelytė, Emilija Bendžiūtė, Tonis Buiva, Rytis Balasevičius.