KINO FONDAS

Tapytojos Nomedos Saukienės kino portretas amžiną žmogaus kūrybingumo ir žmogaus pašaukimo temą aktualizuoja įpatingu rakursu. Nomeda toli nuo menininkų sambūrių, manifestų, feminizmo šūkių... jos kelias ramus, kantrus: moterystė, motinystė, kūryba nedideliame Dusetų miestelyje, visada garsaus menininko Šarūno Saukos pavėsyje, dabar - stebint savo vaikų pirmuosius žingsnius į meno pasaulį. Kyla klausimas: kaip jiems pavyksta suderinti šeimą ir individualumą, buitį ir kūrybą. Kas yra svarbu žmonių santykiuose ir iš kur tas Švytėjimas Nomedos tapyboje?

Pagrindiniai filmo herojai Nomeda Saukienė ir jos kūriniai, tačiau filmo siužetui gyvybiškai svarbus jos sąlytis su šeima. Visų pirma tai jos vyras – ko gero žinomiausias (po M.K.Čiurlionio) lietuvių tapytojas, charizmatiškasis Šarūnas. Taip pat svarbūs ir neatsiejami – vaikai, šiuo metu jau užaugę ir palikę tėvų namus, o kadaise užėmę didžiąją Nomedos laiko dalį, jie liko įamžinti daugelyje jos drobių. Šis vektorius į ateitį leidžia atskleisti ir Nomedos šaknis: užaugo poetės, pedagogės Meilės Kudarauskaitės ir ekonomikos docento Alfonso Bunkaus šeimoje Vilniuje, o dabar gyvena savo senelės name. Miesto išsižadėjusios, atsikyrėlės pasaulyje svarbus vaidmuo tenka ir Dusetų miesteliui ir apylinkių grožiui, bei mažiau poetiškiems epizodams, kaip grybavimas, žvejyba.