KINO FONDAS

Į kalnų supamą jūros užutekį įbrenda ilgakojė paauglė taškuota suknele ir užtrimituoja senoviniu pašto rageliu. Tai Vika, atostogaujanti prie jūros pas senelį žveją. Vasara baigėsi, laikas į mokyklą, šiandien mergaitės pasiimti atvyks tėvas. Ant šlapio smėlio susirašiusi svarbiausius būsimus dienos įvykius („Paskutinis autobusas“), Vika puola plaukioti. Ant kranto susirenka berniukų kompanija, vedina paaugesnio sukto lyderio. Prie jų bando pritapti neseniai čia su tėvais atsikėlęs Romas, bet kiti demonstratyviai nekreipia į jį dėmesio. Tuo tarpu Vika, kuriai Romas, matyt, patiko, prisaikdinusi jį dėl paslapties, atskleidžia berniukui savo didžiausią turtą – kalnų aidų kolekciją. Dėl paiko berniokiško solidarumo Romas nepaduoda nuoga besimaudžiusiai Vikai jos rūbelių, o netrukus bando pademonstruoti aidus kitiems vaikams, bet kalnai nesutinka su išdavyste, jie tik grėsmingai tyli. Mergaitės kartėlį išsklaido sugedęs telefono automatas, iš kurio ragelio pasigirsta pačių įvairiausių balsų tariami pasisveikinimai. Pasirodė tėvas. Vika meta monetą į jūrą, kad vėl sugrįžtų. Ji nepaiso mašiną besivejančio Romo šauksmų, ji nieko neatleido.

Viką –Lina Braknytė, Romą – Valerijus Zubarevas, Vikos tėvą –Bronius Babkauskas senelį – Kalju Karmas; V.Denas, I.Makarovas, R.Petkevičius, R.Raškevičius, V.Špakovskis, A.Žibikas.