KINO FONDAS

Roma. 1944–ieji. Italijos sostinė paskelbta „atviru miestu“. Karo metu tai reiškia – miestu be karinių objektų ir gynybinių įtvirtinimų. Gestapininkai ieško nacionalinio Pasipriešinimo judėjimo lyderio inžinieriaus Manfredžio. Šis pasislepia savo bičiulio spaustuvininko Frančesko ir jo nėščios sužadėtinės Pinos namuose. Frančesko kunigui Don Pietro perduoda Manfredžio pinigus, sukauptus Pasipriešinimo dalyviams. Vokiečiai surengia pasalą, apsupa namus, suima ir išsiveda Frančesko. Pina klykdama išlekia iš paskos, gatvėje ją nušauna. Manfredis pasislepia savo buvusios meilužės aktorės Marinos bute, tačiau ši įklimpusi į narkotikus ir išduoda Manfredį bei jo bendražygius savo „tiekėjai“, gestapo agentei. Manfredį ir kunigą Don Pietro suimami fašistų ir kankinami, tačiau neišsižada savo idealų ir tikėjimo.

„Tai filmas apie baimę, apie visuotinę baimę, bet, visų pirma, apie mano baimę. Man irgi teko bėgti, slėptis. Tai tokia baimė, dėl kurios netenki 34 kilogramų – iš siaubo ir bado. Tai ir norėjau parodyti šiame filme“, – yra sakęs R. Rossellini apie filmą „Roma – atviras miestas“.

Filmas nufilmuotas ne kino paviljonuose, o karo nuniokotose Romos gatvėse ir namuose. Filme vaidina neprofesionalūs aktoriai, išskyrus aktorę Anna Magnani. Pinos vaidmenį sukūrusi A. Magnani po šio filmo tapo nacionaline heroje ir italų neorealizmo veidu. Filmo dialogai, scenos buvo kuriami filmavimo metu. Siekis ekrane perteikti grubią gyvenimo faktūrą, karo išvargintos Italijos realybę būdingas naujam reiškiniui pasaulio kine – italų neorealizmui, kurio pradžią šis filmas ir ženklina.

Apdovanotas:
1946 m. Kanų festivalio Didysis prizas
1947 m. nominacija „Oskaro“ apdovanojimui už geriausią scenarijų

Filmas yra pristatomas tarp kitų 10 Rossellini projekto filmų.

Cinecittà Luce,  Bologna Cineteca, CSC-Cineteca Nazionale (Italijos nacionalinė kino mokykla) ir Coproduction Office bendradarbiavimo dėka pagaliau netrukus bus pristatytas  ROSSELLINI PROJEKTAS. Jo tikslas yra iš naujo atrasti ir parodyti tinkamai perteiktą versiją – kino filmų kūrimo meno meistro Roberto Rosselini kūrybą.

Trys didžiausios Italijos kino institucijos ir vienas įtakingas tarptautinis platintojas suvienijo jėgas, kad taikant skaitmenines technologijas būtų atkurti pagrindiniai ir svarbiausi šio režisieriaus filmai, reklamuojami ir platinami visame pasaulyje.

Rossellini Project apima 10 kino filmų, sudarančių Rossellini kūrybos pagrindą:

Rome Open City, Paisan, Germany Year Zero, L’amore, Stromboli, Machine to Kill Bad People, Journey to Italy, Fear, India: Matri Bhumi, La forza e la ragione.

Bolonijos filmų archyvo (Bologna Cineteca) iniciatyva  šie dešimt išskirtinių filmų buvo pilnai restauruoti Immagine Ritrovata laboratorijoje, pasitelkiant skaitmeninio vaizdo restauravimo technologijas. Vaizdo stabilizavimui, išvalymui, garso apdorojimui siekiant atkurti originalų vaizdo ir garso ryškumą bei sodrumą, buvo naudojamos moderniausios šiuolaikinės technologijos. Taip pat iš juostų buvo pašalintos dėl nusidėvėjimo atsiradusios dėmės – bene vienintelis filmų senėjimo požymis.

Apie režisierių

Roberto Rossellini (1906–1977, Roma, Italija) – italų kino režisierius, vadinamas „italų neorealizmo tėvu“, tačiau jo kūrybinis kelias labai įvairus, skaidoma į keletą skirtingų laikotarpių. Karo metais R. Rossellini sukūrė propagandinę Musolinį šlovinančią trilogiją: „Baltas laivas“ (1941), „Pilotas grįžta“ (1942), „Žmogus su kryžiumi“ (1942). Paskutinėmis fašistinio režimo dienomis R. Rossellini pradėjo filmuoti „Roma – atviras miestas“ (1945), kuris laikomas italų neorealizmo manifestu. Netrukus pasirodė kiti garsūs neorealistiniai filmai: „Paisá“ (1946) ir „Vokietija, nuliniai metai“ (1948). Asmeninis ir kūrybinis ryšys su žymia švedų aktore Ingrid Bergman nužymi naują režisieriaus kūrybos laikotarpį, kurio metu buvo sukurti filmai: „Stromboli, Dievų žemė“ (1950), „Europa '51“ (1952), „Kelionė į Italiją“ (1954), „Baimė“ (1954, pagal S. Zweigo romaną). Šiuose filmuose keliami moralės bei religijos klausimai. Kiek vėliau R. Rossellini nufilmavo dokumentinį filmą apie Indiją „Indija, motina žemė“(1959). Domėjosi istorinėmis, karo temomis ir sukūrė juostas: „Žana D'Ark ant laužo“ (1954), „Tegyvuoja Italija“ (1960), „Liudviko XIV atėjimas į valdžią“ (1966). Pastatė šias ekranizacijas: „Vanina Vanini“ (1961, pagal Stendhalio romaną) ir kt. Kūrė ir švietėjiškus televizijos filmus. 

>>>

Rome, 1944. Giorgio Manfredi, one of the leaders of the Resistance is tracked down by the Nazis. He goes to his friend Francesco's, and asks Pina, Francesco's fiance, for help. Pina must warn a priest, Don Pietro Pellegrini, that Giorgio needs to leave the town as soon as possible.

Anna Magnani, Aldo Fabrizi, Marcello Pagliero, Nando Bruno, Giovanna Galletti ir kt.