KINO FONDAS

Trisdešimtmetis Gediminas plyštančia širdimi į paskutinę kelionę išlydi savo mylimąją. Susirinkę gedulingų pietų, laidotuvių dalyviai dalijasi prisiminimais apie velionę. Iš pokalbių paaiškėja, kad jauna moteris nusižudė. Palūžusį Gediminą vieni giminaičiai įkalbinėja kreiptis pagalbos į psichologus, o kiti užsipuola jį ir ima dėl visko kaltinti. Tuo tarpu viename iš Vilniaus daugiabučių senyvas, nepagydomai sergantis chirurgas Kašėta, bando atsikratyti tuo, ką anksčiau labai brangino: pardavinėja savo seną šautuvą – sėkmingos karjeros, pagarbos ir vipinių medžioklės išvykų prisiminimą.

Vis dar šelmišką žvilgsnį į save ir pasaulį išsaugojęs senolis paskutines dienas leidžia pro langą teleskopu tyrinėdamas aplinkinius kiemus ir gatves. Į namą priešais, pas vienišą mamą, po netekties atsikrausto Gediminas. Mėgindamas užsimiršti, naktimis jis dirba taksistu. Sielvartas, savigrauža dėl mylimosios mirties, mamos alkoholizmas ir liga, savaitgaliais iš barų vežiojamų keleivių priekabės ir cinizmas bloškia Gediminą į emocinę prarają. Visos šios skausmingos patirtys tirpdo menkus trapaus noro gyventi likučius. Jis apsilanko pas psichologą, psichiatrą, savipagalbos grupėje, bet vieną dieną neatlaiko. Gediminą lemiamu momentu pro teleskopą pamato senis Kašėta.