KINO FONDAS

Pirmąją ketvirtosios klasės dieną Sunė sutinka nemaloniai – naujokas ne tik sėdi jo vietoje, bet dar ir visose srityse pasirodo geriau nei jis. Ar dar kas galėtų būti blogiau? Taip, naujoko vardas taip pat Sunė.

Jaunėlis Hakanas pastebi, kad jo vyresnysis brolis jau žengia pirmuosius žingsnius į nuobodžią paauglystę; jų tėčiui – vidurio amžiaus krizė, jis – nori mesti darbą ir ieškoti savęs muzikoje. Jų mama Karin ilgesingai stebi naujojo Sunės nuostabią mamą ir jos dar nuostabesnį automobilį. Sveiki prisijungę prie Andersonų.

Temos – savęs pažinimas, draugystė, santykiai šeimoje, pozityvūs pasirinkimai.

„Kaip aš galiu „būti ne aš“... Aš stoviu kaip aš. Jeigu aš stovėsiu štai taip, aš vis tiek būsiu savimi. Ką aš bedaryčiau, aš vistiek esu aš.......Ne, kažkaip kvailai atrodo. Turbūt todėl, kad per daug galvoju, kaip stoviu.“

„– Sune, pats vaikiškiausias dalykas yra sėdėti ir gailėtis savęs.
– Man nesvarbu, ar aš vaikiškas, ar blogas, ar dar koks nors. Aš nebežinau, kas aš esu. Man nerūpi.
– Aš žinau kas tu esi.
– Kas aš esu?
– Tas, kuris net ir susimovęs, moka viską atstatyti.“