KINO FONDAS

Per radiją skaito žinomo rusų mokslininko Muratovo nekrologą. Pagyvenęs liaudies tarėjas Rimša, posėdžiaudamas teisme, niekaip negali atitrūkti nuo savo ir Muratovo bendros audringos jaunystės prisiminimų: alkana porevoliucinė Rusija, Ispanijos karas... Šiandien svarstoma byla – apie nužudymą. Inteligentiškas liudininkas Venckus, Rimšos vis kamantinėjamas, kodėl stovėjęs po medžiu, kai greta žudė žmogų, nesugeba atsakyti kitaip: lijo. Abu herojai atsitiktinai susitinka aerouoste: pasirodo, į Muratovo laidotuves Leningrade ruošiasi ir buvęs jo mokinys Venckus. Kadangi reisas neįvyksta, vyresniajam persekiojant buvusį liudininką bei mokinį po naktinį Vilnių, iškyla naujos Muratovo gyvenimo detalės: apie 1950-uosius jis buvęs visaip traiškomas dėl „buržuazinio“, „idealistinio“ kibernetikos mokslo. Užfiksavęs kai kurias Venckaus dabartinio gyvenimo detales (gyvena pas savo viršininką Donatą, bet paveržė jo žmoną Janiną), Rimša ima kaltinti naująjį pažįstamąjį jeigu ne tiesiogine Muratovo išdavyste, tai bent nepilietiškumu.

Rimšą – Bronius Babkauskas (jaunystėje – Antanas Šurna), Muratovą -- Ivanas Dmitrijevas (jaunystėje – A.Gajevas), Venckų – Algimantas Masiulis, Janiną – Elvyra Žebertavičiūtė, Borisą – Igoris Ozerovas, Donatą – Donatas Banionis, Mariją – Eugenija Šulgaitė, Dainą – Nijolė Vikiraitė, teisėją – Henrikas Paulauskas, viešbučio administratorę – Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, pilotą – Regimantas Adomaitis; Regina Vosyliūtė, Ilja Rud-Gercovskis, Vytautas Tomkus, A.Kovylinas, P.Mironovas ir kt.