KINO FONDAS

Pasiturinčios ikikarinio Lietuvos kaimo valstiečių šeimos pirkioje su gyvenimu atsisveikina šeimininkė. Lieka trys sūnūs – Laurynas, Stanislovas, jaunėlis Antanas, dėl neprisitaikymo vadintas ir „Skystymu“. Gailėdama jo, motina laimina Antanėlį ir darbščią, dailią samdinę Kazytę: be jos, girdi, pražūsiąs. Nors Kazytei neabejingi ir kiti du broliai, motinos valia šventa, laidotuves seka vestuvės, ateina Velykos, kurioms penkiese (dar su piemenuku) gyvenanti šeimyna pasikviečia svečių. Pagyvenęs vienišius Stanislovas bando asistuoti valstietei Elzei, bet, šiai pasirinkus tokį pat varguolį Adomėlį, išprovokuoja muštynes, per kurias pats ir krinta nuo svečio peilio. Po kiek laiko mišios už Stanislovą irgi pasibaigia gėrynėmis. Pasirodo, Kazytė slapta pakvietė į svečius keistuolį Untulį, kurio, kaip ji žino, impulsyvus Laurynas matyti negali. Dabar jau antram broliui ąžuolui teks palikti namus dėl nužudymo. Įkalbėjusi Antanėlį užrašyti jai turtą, Kazytė nebeslapsto tikrųjų užmačių ir prie girto vyro lovos puola į glėbį kažkokiam jaunam skurdžiui Klemensui, dėl kurio tiek stengtasi. Bet pasibaisėjęs mylimasis atstumia moterį ir dingsta tamsoje. Kazytė, panašu, pastojo, ir, nors dabar, kaip pati ji sako, -- ūkyje „pilna ponia“, laimės nebus – nepaisant to, ar Antano ar Klemenso vaiką ji nešioja.

Kazytę – Nijolė Lepeškaitė, Antanėlį („Skystymą“) –Vladas Bagdonas, Lauryną – Jonas Pakulis, Stanislovą – Juozas Jaruševičius, Motiną –Eugenija Šulgaitė, Tėvą –Kazimieras Vitkus, Untulį – Alfonsas Dobkevičius, Klemensą –Juozas Kisielius, Elzę – Violeta Podolskaitė, Adomėlį („Čigoną“) –Kostas Smoriginas, piemenuką – Aras Lukšas, kaimyną – Antanas Pikelis; Karolis Dapkus, Milė Šablauskaitė ir kt.