KINO FONDAS

Pirmieji pokario metai. Iš sunaikinto lietuvių partizanų „Gluosnio“ būrio į ligoninę atgabenamas vienas iš profesoriaus Alsio sūnų – sužeistas Zigmas. Pogrindis bijosi, kad ligonis neišsiplepėtų, ir ryšininkė Jadvyga įspėja daktarą Abarių negydyti sužeistojo, paskui net įbruka jam nuodų, bet į tokius nurodymus seno kirpimo inteligentas nereaguoja. Partizanas miršta pats, po to čekistai sukeičia žmones ir dar tebegyvuojančiai „Vienuolio“ grupuotei pakiša raudonųjų pažiūrų Zigmo brolį Algimantą (šis veiksmas tiesiogiai neparodomas, jis palaiko detektyvo spyruoklę). Miško būryje „Vienuolis“ ilgai baugina ir tikrina ateivį, kol neįsitikina jį esant idealistu. Tuo pačiu pasirašomas mirties arba kalėjimo nuosprendis sau patiems. Finale už automobilio, kuriuo „Vienuolis“ ir Jadvyga manosi pradėję kelionę į užsienį, užsiveria sunkūs KGB vartai.

Algimantą Alsį, Zigmą Alsį (pseudonimai „Studentas“, „Humanistas“) – Juozas Budraitis, „Vienuolį“ – Antanas Šurna, daktarą Abarių – Bronius Babkauskas, mokytoją Aldoną – Vaiva Mainelytė, ūkvedį Augustiną – Regimantas Adomaitis, ryšininkę Jadvygą – Džilda Mažeikaitė, Šerį – Audris Chadaravičius, „Dėdę“ – Gediminas Karka, „Vanagą“ – Vytautas Kancleris, Edvardą – Povilas Stankus, KGB majorą – Eduardas Kunavičius, provokatorių – Povilas Gaidys, paštininkę – Henrika Hokušaitė, sargybinį Vladą – Gediminas Girdvainis, seselę Anicetą – Milė Šablauskaitė; Jonas Pakulis, Vladas Auga, Pranas Piaulokas, Gediminas Pranckūnas, Adolfas Večerskis ir kt.