KINO FONDAS

Kalbų mokymasis prilygsta įsimylėjimui. Bet kai didį lingvistą atstūmė princesė, jis ją įsimylėjo net 75 kartus. Filmas pasakoja apie nepaprastą neturtingo kunigo sūnų – Jurgį Julių Justą Zauerveiną Girėną ir jo gyvenimo meilę Princesę Elizabetą, vėliau tapusią Rumunijos karaliene. Pasakojimas ir pagrindinio veikėjo personažas sukurtas remiantis Zauerveino laiškais ir kitais rašytiniais šaltiniais. Filmas sieja klasikinės pasakos ir dokumentikos realizmą, plėsdamas dokumentinio kino ribas. Zauerveinas buvo aktyvus lietuvių, gyvenančių Rytų Prūsijoje, judėjimo dalyvis. Lietuvoje žmonės patriotiškai gieda giesmę, sukurtą pagal jo eiles „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuri daugumai tapo neoficialiu nacionaliniu himnu.

„Animacinė dokumentika – Lietuvoje retai sutinkamas dokumentinio kino žanras, tad tokio žanro filmai džiugina drąsa ir naujų formų paieškomis. Verta susipažinti ir su animacine dokumentika, ir su pagrindinio veikėjo sudėtinga, bet įstabia gyvenimo istorija.“ (M. Valiūnaitė)

 

FILMOGRAFIJA

Anne Magnussen: „Nauja viltis“ (2006), „Kasdienybės paveikslas“ (2009), „Laukinė avis, lapė ir meilė“ (2010), „Viržynų deginimo menas“ (2013), „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (2016).

Paweł Dębski: „Medkirtys“ (2012, trumpametražis), „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (2016).