INFONDAS

Benas («pagal dokumentus – Benediktas“, -- rimtai sako jis) – dar ne suaugęs žmogus, bet jau ir nebe vaikas. Kaip tik šio persilaužiamojo laikotarpio metu jo gimtąjį kaimą aplankė keli nauji žmonės. Pirmiausiai tai buvo jaunos matininkės Rita ir Vilija, kurias Benas arkliuku vežė kaiman iš miestelio, su kuriomis jis (ir mažasis Vaciukas) ėmė dirbti pagalbininku. Tarp Vilijos ir Beno užsimezgė simpatija, o kartą, per lietų stovėdami dviese po vienišu lauko medžiu, jie nelauktai abiems ėmė bučiuotis. Bet studentes iškviečia jų technikumas, ir tęsti darbo į kaimą atvyksta pražilęs, tačiau vis dar guvus, koloritingas Teofilis. Kadaise jis buvo aktorius, bet metė „kartoti svetimus tekstus“, nusivylė ir moterimis, ėmė gerti, o šiandien negaili ironijos ir sau pačiam, ir romantiškajam Benui. Pastarasis šiaušiasi, tačiau ateivio skepsis paliečia ir Beną, ypač kai jis regi po nosimi atsiskleidžiančią Jūratės neištikimybę savajam girininkui. Vėl trumpam pasirodžius Vilijai, vaikinas reaguoja santūriau, nors, jai išvykstant, nulydi žvilgsniu, o vėliau aplaksto visas „jų“ vietas, samprotaudamas apie praradimą bei jo įmanomą šviesą. Taigi, suaugo.