INFONDAS

Kine debiutavo 1963 m. su A. Tumu sukūręs dokumentinį filmą „Naktį prieš parodos atidarymą“ . 1965 m. juosta pelnė premiją už kūrybinius ieškojimus ir drąsų eksperimentą 6-ajame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline, antrą premija tarptautiniame Korko dokumentinių filmų festivalyje Airijoje.

1968 m. kartu su režisieriumi A. Grikevičiumi debiutavo vaidybiniame kine  – judviejų filmas „Jausmai“  1975 m. pelnė specialųjį San Remo kino festivalio apdovanojimą, 1995 m. žiūrovų ir kritikų apklausos metu buvo pripažintas geriausiu lietuvišku filmu.

Sukūrė vaidybinius filmus: „Tas prakeiktas nuolankumas“  (1970), „Kur iškeliauja pasa kos“ (1973), „Vaikinas iš Darbo gatvės“ (2 serijų televizijos filmas, 1977), „Markizas ir piemenaitė“  (1978).

Sukūrė dokumentinius filmus: „Sveiks, svieteli margs“  (1964), „Penki susitikimai magistralėje“ (1964, 1965 m. filmas apdovanotas premija VI Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline), „M. K. Čiurlionis“  (1965), „Prisiminimų vakaras“ (1965), „Ten, už durų“  (1966, 1967 m. filmas apdovanotas prizu už geriausią reportažą 8-ajame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje), „Vincas Mickevičius-Kapsukas“ (1967), „Antanas Venclova“ (1975), „Vyriškas pokalbis“ (1976), „Kolūkis „Draugas“ (1976), „Ir sunku, ir miela“ (1980), „Vilnius“ (1981), „Kraujo grupė ir sveikata“ (1981), „Kelias į didįjį sportą“ (1981), „Pavasaris eina“ (ir scenarijaus autorius, 1983), „Draugai“ (1983); „Lietuviais esame mes gimę“ (1990), „Atvykau pas jus kaip ganytojas“ (1993, Lietuvos kino studija).

„Vaižganto kūryba itin ne kinematografiška. Mes bandėme ieškoti kaip galima racionalesnių priemonių, kurios dažnai ir nuvesdavo į polemiką su rašytoju. Juk dabar susiklosčius naujam socialiniam pagrindui, pasikeitė pažiūra į žmogų. Ir ne tik į žmogų. Mes daug ką vertiname iš priešingo taško. Tai ir bandėme akcentuoti. Ir filme mes sakome savo nuomonę apie Severiutę, Geišę, Mykoliuką. Juk toji vaižgantiška ramybė, tas susitaikymas su viskuo, kas slegia, mūsų akimis ir yra „tas prakeiktas nuolankumas“. – Iš interviu su A. Dausa apie filmą „Tas prakeiktas nuolankumas“, Ekrano naujienos, 1971, nr. 24.

„Filmo („Jausmai“ – red. past.) autoriai (vadinu autoriais todėl, kad filme nusveria režisūrinis pradas) A. Dausa ir Grikevičius pateikia istorinį konkretų vaizdą. Nors filme ir nematome kautynių, bet aišku, kad veiksmas vyksta paskutinėmis Didžiojo Tėvynės karo dienomis. Ir meniniai apibendrinimai daromi tik pasiremiant šių aiškių dviejų istorijos jėgų įsiveržimu į herojų gyvenimą. Fronto linija padalijo dviejų kaimų, dviejų brolių gyvenimą. (...) Istorinių įvykių, aplinkos ir veikėjų sąsaja čia prisodrinta prieštaravimų dramatizmu, reikšmingų psichologinių ir etinių konfliktų įtampa. Nesuschematinti ir buržuaziniai nacionalistai. Šia prasme būdingas „tautos vadų“ ginčas Andriaus troboje savo polemiškumu, nuomonių prieštaringumu primenantis įžymaus vengrų režisieriaus M. Jančo istorinius filmus.“

S. Valiulis, Jausmų pagairėje, Komjaunimo tiesa, 1968-12-10, p. 3.

A. Dausa, Dialogai šiapus ekrano, Kinas, 1974, nr. 8, p. 9–11.