INFONDAS

Studijuodamas sukūrė trumpametražius vaidybinius filmus: „Kai Andrius Blaževičius buvo jaunas ir nepatyręs“, „Makolio Kalkino mirtis“, „Vytautas“, dokumentinį filmą „Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas“; trumpametražis filmas „Bergenas“ 2009 m. dalyvavo tarptautiniuose trumpametražių, studentiškų filmų festivaliuose Bulgarijoje, Lenkijoje, Kroatijoje ir kt., trumpametražis filmas „Dešimt priežasčių“  2012 m. apdovanotas Lietuvių kino akademijos apdovanojimu „Sidabrinė gervė“ kaip geriausias trumpametražis metų filmas, pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius M. Repšys pripažintas geriausiu metų aktoriumi, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje „Naujasis Baltijos kinas“ filmas apdovanotas geriausio lietuviškos programos filmo prizu, 2012 m. Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimas „Gilė“ už geriausią metų jaunojo operatoriaus darbą skirtas filmo operatoriui L. Dabriškai, filmas rodytas tarptautiniuose festivaliuose Liuksemburge, Norvegijoje, Prancūzijoje, Latvijoje. 

Nuo 2010 m. A. Blaževičius yra Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio konkursinės programos sudarytojas. 2012– 2013  m. jis buvo edukacinės programos moksleiviams „Mokausi iš kino“ dirbtuvių vadovas, nuo 2013 m. yra edukacinės programos „Kino busas“ dirbtuvių vadovas. 2013–2014 m. A. Blaževičius buvo kūrybiško mokymo programos moksleiviams „Kūrybinės partnerystės“ kūrėjas ir mokytojas, nuo 2014 m. yra „Skalvijos“ kino akademijos vaidybinio kino kurso vadovas ir režisūros paskaitų dėstytojas.

2013 m. tarptautinėje mokymų programoje kino režisieriams „Ekran“ Andrzejaus Wajdos kino mokykloje A. Blaževičius dalyvavo su ilgametražio vaidybinio filmo „Šventasis“ (darbinis pavadinimas „Krizė“) vystymo projektu. 2016 m. režisierius debiutavo ilgametražiu vaidybiniu filmu „Šventasis“ („Čiobreliai“, Lietuva, „No Sugar Films“, Lenkija), filmo pasaulinės premjeros įvyko konkursinėse tarptautinių festivalių Varšuvoje ir Busane, Pietų Korėja, programose, tarptautiniame kino festivalyje „Listapad“ Minske pelnė specialiųjų žiuri diplomą, filmas dalyvavo Šiaurės šalių kino festivalyje Liubeke, Vokietija, tarptautiniuose festivaliuose Trieste, Italija, Vursburge, Vokietija, 2017 m. – tarptautiniame Linco kino festivalyje „Crossing Europe“ Austrijoje.

Po Andriaus Blaževičiaus „Šventojo“ lietuviškosios premjeros pasigailėjau, kad minios nešturmuos salių, kuriose filmas bus rodomas. Gaila, nes tai kol kas bene vienintelė galimybė (išskyrus Kristijono Vildžiūno „Senekos dieną“, tik šio filmo personažas – kitos kartos ir socialinės padėties žmogus) pasižiūrėti į save. Blaževičiaus ir jo scenarijaus bendraautorių Teklės ir Marijos Kavtaradzių siūlomas veidrodis protingas. Jis nesako, kas yra gražiausias, patriotiškiausias ar kilniausias. „Šventasis“ priverčia pabandyti suprasti, kas yra nematomi žmonės. Nesvarbu, ar jie gyvena provincijoje, ar sostinėje, bet jų nepastebi nei valdžia, nei menininkai. Gal todėl ir jie patys nesijaučia gerai nei iš televizorių ekranų sklindančioje permanentiškoje tuštybės mugėje, nei savo ankštuose namuose. Nors filmo veiksmo laikas nurodytas tiksliai – 2008-ieji, kai pasaulį ištiko ekonominė krizė, „Šventasis“ diagnozuoja šių dienų Lietuvos fizinę, dvasinę būseną, įvardija tų nematomų žmonių troškimus ir nusivylimą.“

Ž. Pipinytė. Jaunieji lietuviai, 7 meno dienos, 2017-03-31.

I. Šimanskytė, Jau gerai, tik dar šiek tiek..., Kinas, 2009, nr. 5, p. 48–49.