Gediminas Girdvainis
![]() |
BIOGRAFIJA |
Teatro, kino, televizijos aktorius. Gimė 1944-01-19 Kretingoje. 1969 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1971 m. – Jaunimo teatro aktorius. |
FILMOGRAFIJA |
Kine debiutavo epizodiniu Valdo vaidmeniu filme „Jausmai“ (1968, rež. A. Dausa, A. Grikevičius).
Temperamentingas, dažnai improvizuojantis aktorius, sukūrė ypač raiškių komiškų ir tragikomiškų vaidmenų.
2004 m. G. Girdvainis apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Vaidmenys kine ir televizijoje: adjutantas („Jo didenybės adjutantas“, 1969, rež. J. Taškov, „Mosfilm“, Centrinės televizijos užsakytas filmas), milicininkas („Gražuolė“ , 1969, rež. A. Žebriūnas), televizijos reporteris („Ave, vita“
, 1969, rež. A. Grikevičius), sargybinis Vladas („Vyrų vasara“
, 1970, rež. M. Giedrys), Ernestas („Visa teisybė apie Kolumbą“, 1970, rež. V. Žalakevičius, LTV), policininkas („Šūviai griuvėsiuose“, 1970, rež. V. Četverikov, „Belarusfilm“, Centrinės televizijos užsakytas filmas), gelbėtojas Vincas („Maža išpažintis“, 1971, rež. A. Araminas), Kazelis („Akmuo ant akmens“, 1971, rež. R. Vabalas), Johanesas („Herkus Mantas“
, 1972, rež. M. Giedrys), Bronius („Laimingas laimės neradęs“, 1973, rež. A. Araminas), Julius („Naktibalda“
, 1973, rež. A. Žebriūnas), ponas („Tadas Blinda“, 1972, rež. B. Bratkauskas, LTV), orkestro dirigentas (filmo „Linksmos istorijos“
novelėje „Telefonas“, 1973, rež. G. Lukšas), Pinčiukas („Velnio nuotaka“
, 1974, rež. A. Žebriūnas), Ziedinis („Slaptosios policijos užpuolimas“, 1974, rež. O. Dunkers, Rygos kino studija), Mažylis („Smokas ir Mažylis“, 1975, rež. R. Vabalas), Žakaitis („Sodybų tuštėjimo metas“
, 1976, rež. A. Grikevičius), Einaras („Seklio Kalio nuotykiai“
, 1976, rež. A. Žebriūnas, Centrinės televizijos užsakytas filmas), notaras („Riešutų duona“
, 1977, rež. A. Žebriūnas), Bruno („Mirties kainą pasakys mirusieji“, 1978, rež. K. Kiisk, „Tallinnfilm“), liudytojas kongrese („Bethoveno gyvenimas“, 1978, rež. B. Galanter), Pjeras („Markizas ir piemenaitė“
, 1978, rež. A. Dausa), pabėgėlis, ponas su ūsais („Valstybinė siena“, 1978, rež. B. Stepanov, „Belarusfilm“, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Leveris („Veidas taikinyje“, 1978/1979, rež. A. Grikevičius, Centrinės televizijos užsakytas filmas), seklys seržantas Fidžeraldas („Ferfakso milijonai“, 1980, rež. N. Iljinskij, A. Dovženkos kino studija), Sergejus Semionovičius („Pasakojimai apie meilę“, 1980, rež. A. Viteckij, A. Dovženkos kino studija), milicijos kapitonas („Lošimas be kozirių“
, 1981, rež. A. Kundelis, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Duajeris („Turtuolis, vargšas“
, 1982/1983, rež. A. Žebriūnas, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Grižas („Mėnulio vaivorykštė“, 1983, rež. A. Jermaš, „Mosfilm“), Jurgis („Skrydis per Atlantą“
, 1983, rež. R. Vabalas), Pjeras Danjė („Drama Paryžiuje“, 1983, rež. N. Maščenka, A. Dovženkos kino studija), Robertas Silinis („Asmeninis Senio Šalčio gyvenimas“, 1982, rež. A. Rozenbergs, Rygos kino studija), stiuardas („Nepažymėtas krovinys“, 1984, rež. V. Popkov, A. Dovženkos kino studija), viršila Jevgenovas („Volodkos gyvenimas“, 1984, rež. A. Bukovskij, A. Dovženkos kino studija), Krebsas („Tas fantastiškas pasaulis“, 1984, rež. V. Spiridonov, Centrinės televizijos užsakytas filmas), Brokansas, Stasios tėtis („Svetimas atsitikimas, 1985, rež. Dz. Ritenberga, Rygos kino studija), Ditrichas („Žvaigždininkas“, 1986, rež. A. Tiutiunik, Odesos kino studija), Francas Fišeris („Pasikėsinimas į GOELRO“, 1986, rež. N. Gusarov), Gorys („Petras Kurmelis“, 1986, rež. J. Sabolius, LTV), mechanikas Gotlibas („Slaptasis farvateris“, 1987, rež. V. Kostromenka, Odesos kino studija), Kuperis („Amžinybės pabaiga“, 1987, rež. A. Jermaš, „Mosfilm“), epizodinis vaidmuo („Valstybinė siena 7: sūrus vėjas“, 1988, rež. G. Ivanov, „Belarusfilm“), džentelmenas („Artimo meilė“, 1988, rež. N. Rašejev, A. Dovženkos kino studija), Karo mokyklos komendantas („Vienaragio medžioklė“, 1989, rež. V. Laptev, Sverdlovsko kino studija), Laurynas („Miškais ateina ruduo“, 1990, rež. R. Vabalas), Blaževičius („Žalčio žvilgsnis“, 1990, rež. G. Lukšas), Papulkininkis Himelis („Nežinomi žvalgybininko gyvenimo puslapiai“, 1990, rež. V. Čebotariov, „Mosfilm“), režisierius („Sekso pasaka“, 1991, rež. J. Nikolajeva, „Arkadija“, Rusija), Marianas Merkara („Trijų širdys“, 1992, rež. V. Popkov, Ukraina), Lichtas („Sukultas ąsotis“, 1992, rež. V. Bačiulis, LTV), Jogaila („Giminės“, serialas, 1993– 1997, rež. S. Vosylius, LRT), vaidmuo („Rojuje irgi sninga“, 1994, rež. A. Juzėnas, „Seansas“), epizodinis vaidmuo („Šuns metai“, 1996, rež. S. Bagočiūnas), Rapolas Pulmonas („Mėnulio Lietuva“, 1997, rež. G. Lukšas, „CineMark“), Duobkasys („Ar yra Venecija“, 1997, rež. R. Kaminskas), Jogaila („Atžalos“, serialas, 1998–2000, rež. S. Vosylius), Pensionas Sendalis („Vargšų biblija“, 1998, rež. V. Babaliauskas, LTV), („Dapkai ir Butkai“, 2002–2005, rež. V. Babaliauskas, LTV), Mockus („Lietuviškas tranzitas“, 2002–2003, serialas, rež. E. Kubilius, „Dom-film“, Rusija, „Idée Fixe“, Lietuva), Animatorius („Vabzdžių dresuotojas“, 2008, rež. D. Ulvydas, L. Augutis, M. Skrobecki, R. Miškinytė, „Era Film“, Lietuva, „Se-mafor“, Lenkija, kartu su transliuotojais NHK, Japonija, AVRO, Olandija, „Yle“, Suomija), Mykolas („Mano mylimas prieše“, serialas, 2010, rež. Š. Mikulskis, VRS), vaistininkas („Inteligentai“, 2011, rež. J. Šimkutė, LRT), Izidorius („Naisių vasara“, serialas, 2012, rež. R. Banionis, V. Banionienė, „Videometra“).